Filmo tėvas refleksija

Iš pradžių filmas primena trilerį ir atrodo, kad viskas, kas vyksta, tėra tik dalis klastingo dukters plano - išsiųsti tėvą į senelių namus, susitvarkyti gyvenimą ir persikelti į Paryžių.

Bet vėliau paaiškėja, kad viskas nėra taip paprasta. Tai ant tiek sudėtinga, kad net filmo kūrime dalyvavę žmonės nebuvo visiškai tikri, kas iš tikrųjų įvyko, kaip tai galima paaiškinti ir kokia viso to prasmė.

Dar gerokai prieš pabaigą žiūrovas supranta, kad pagrindinis veikėjas nėra apgaudinėjamas, o jo problema kur kas rimtesnė, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Filme nėra tikslios diagnozės, tačiau tikėtina, kad Anthony serga demencija arba pažengusia Alzheimerio liga.

Tokio metodo esmė ta, kad žiūrovas yra toks pat dezorientuotas, kaip ir Anthony, ir taip pat įtariai visus ir viską. Šiuo atveju žiūrovas yra ne pašalinis stebėtojas, o praktiškai įvykių dalyvis: jis tarsi "persikelia" į Anthony Hopkinso personažo galvą ir bando suprasti, kas vyksta.

Tikriausiai pagrindinė filmo "Tėvas" idėja sutampa su "Karaliaus Lyro" idėja. Čia nėra jokios paslėptos prasmės: viskas slypi paviršiuje. Tačiau tai nereiškia, kad filmas yra mažiau gilus.

Pagrindinis "Tėvo" veikėjas yra tas pats karalius Lyras, o herojė Ana - Kordelija. Ji nuoširdžiai prisirišusi prie tėvo ir kenčia dėl to, kad jis kenčia.

Vis dėlto gyvename rinkos principais grindžiamoje visuomenėje. Ekonomikos teorijos požiūriu visi esame vartotojai, o mūsų elgesys grindžiamas alternatyviųjų sąnaudų teorija ir racionalumo principu. Visi supranta, kad pagyvenusiems tėvams reikia priežiūros, bet jei yra galimybė išnaudoti laiką kitaip, kodėl gi ne?

Iki pat pabaigos sunku suprasti, kur yra tikrovė, o kur - liguistos, sumišusios herojaus mintys. Keli epizodai kartojami su tam tikrais pakeitimais, todėl nelengva ar net neįmanoma išsiaiškinti, kuri versija yra teisinga.

Pavyzdžiui, bute staiga pasirodo nepažįstamas vyras, kuris tvirtina, kad tai jo namai ir kad jis yra Anthony svainis. Tada pasirodo mergina, kurios nei veikėjas, nei žiūrovas nepažįsta, ir pasako, kad ji yra jo duktė.

Tai yra vienas iš autoriaus ketinimų. Norėdami rasti paaiškinimą viskam, kas vyksta ekrane, turite pažvelgti į įvykius veikėjo akimis.

Net buto, kuriame vyksta veiksmas, išplanavimas žiūrovą klaidina. Sceniniame variante per pertraukas tarp veiksmų nuo scenos buvo nuimami baldai, kol galiausiai tuščiame baltame kambaryje liko tik viena lova.

Taigi kino atitikmuo buvo rastas kaip labirintas, kuris subtiliai keičiasi. Pasak Zellerio, rašydamas scenarijų jis turėjo konkrečių idėjų apie pagrindinio herojaus butą. Filmavimo metu jis diena iš dienos darė nedidelius maketo pakeitimus. Tai buvo mažos, nereikšmingos detalės. Žiūrovą apima keistas jausmas, kad aplinka pažįstama, bet kažkas (neaišku kas) pasikeitė. Dėl to atsirado dezorientacijos jausmas.

Tokie pokyčiai viso spektaklio metu darėsi vis akivaizdesni. Artėjant finalui nebebuvo įmanoma jų ignoruoti.

Šie fragmentai užpildo visą filmą. Pavyzdžiui, Zelleris sutelkia žiūrovo dėmesį į nuolat dingstantį rankinį laikrodį: jis simbolizuoja trūkstamą laiką. Filme taip pat nuolat kalbama apie Paryžių. Parodytos metaforos sukuria tam tikrų tikrovės salų buvimo jausmą, taip pat tampa viena iš Anthony užuominų į tikrovę.

Įdomi ir filmo spalvinė gama: pasakojimui įsibėgėjant rudą ir žalią spalvas aplinkoje ir pagrindinio veikėjo kostiumuose keičia mėlyna ir žydra: mėlynas atspalvis tarsi simbolizuoja ligą, kuri "ėda" Anthony gyvenimą.

Kai kalbama apie filmą "Tėvas", dažnai minimas žodis "mįslė". Florianas Zelleris pasakojo, kad paskutinę filmavimo dieną paaiškėjo, jog prancūzų ir britų prodiuseriai skirtingai suprato, kas iš tikrųjų įvyko filme, o kas jame buvo pagrindinio herojaus vaizduotės vaisius.

Prodiuseriai dėl to nuoširdžiai nerimavo, o Zelleris atsakė: "Taip jau yra: reikia abejoti savo supratimu".

Filmas „Tėvas“ primena mums, koks trapus yra mūsų protas ir kaip lengva prarasti save. Filme nesąmoningai keliamas klausimas: kiek tai, ką matome, yra tikra?

Neduok Dieve! Tai buvo pirmoji mintis, kuri man šovė į galvą po to, kai pažiūrėjau filmą "Tėvas".